Ar verta rinktis rekuperatorių su drėgmės (RH) jutikliu?

Rekuperatorius su drėgmės jutikliu tampa vis populiaresnis dėl to, kad leidžia sistemai automatiškai prisitaikyti prie realių namų sąlygų. Vietoje to, kad naudotojas pats keistų režimus, įrenginys padidina arba sumažina vėdinimo stiprumą pagal drėgmės lygį patalpose. Tai suteikia komfortą, pagerina oro kokybę ir gali padėti sumažinti energijos sąnaudas. Tačiau ne visi supranta, kada toks jutiklis iš tikrųjų naudingas, ir ar verta jo ieškoti renkantis naują rekuperatorių.

Prieš renkantis ar montuojant rekuperacijos sistemą, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu ŠVOK specialistu. Drėgmės jutiklis gali būti puikus sprendimas, tačiau tam tikrais atvejais gali reikėti papildomų nustatymų arba nestandartinių techninių sprendimų.

Drėgmės jutiklis dažniausiai naudojamas tam, kad vėdinimo sistema automatiškai sureaguotų į padidėjusią oro drėgmę. Tokie pokyčiai dažnai pasitaiko vonios kambariuose, virtuvėse, skalbyklose arba miegamuosiuose nakties metu. Pavyzdžiui, po dušo drėgmė gali pakilti iki 80 procentų ar daugiau, todėl sistema automatiškai padidina ištraukimo srautą ir greičiau pašalina drėgmės perteklių. Tai padeda apsaugoti sienas ir lubas nuo pelėsio bei kondensato susidarymo.

Modernūs rekuperatoriai naudoja kelis jutiklių tipus. Vieni matuoja santykinę drėgmę (RH), kiti – absoliučią drėgmę, o pažangesni modeliai turi ir kombinuotus CO₂ bei drėgmės jutiklius. Pastarieji leidžia tiksliau įvertinti realų poreikį, nes drėgmė gali keistis ne tik dėl inhaliacijos ar maisto gaminimo, bet ir dėl gyventojų skaičiaus, namo sandarumo ar lauko sąlygų.

Didelis drėgmės jutiklio privalumas yra energijos taupymas. Sistema veikia tik tiek, kiek reikia, todėl nereikalinguose režimuose nedirba maksimaliai. Pavyzdžiui, jei patalpose drėgmė normali, rekuperatorius sumažina apsukas, todėl įrenginys tyliau dirba, mažiau dėvisi ir naudoja mažiau elektros energijos. Dėl šios priežasties drėgmės jutiklis ypač naudingas žiemos metu, kai perteklinis vėdinimas gali per daug išsausinti orą.

Tačiau yra situacijų, kai drėgmės jutiklis gali veikti ne taip, kaip tikimasi. Viena dažniausių problemų – neteisingai parinktas jutiklio montavimo taškas. Jei jis įrengtas netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, per arti garų šaltinio arba vietoje, kur cirkuliuoja mažai oro, sistema gali aktyvuoti didesnį oro srautą per dažnai arba per retai. Todėl svarbu, kad jutiklio vietą parinktų specialistas, atsižvelgdamas į visos patalpos oro judėjimą.

Drėgmės jutiklis taip pat turi būti suderintas su rekuperatoriaus automatikos nustatymais. Kai kurios sistemos leidžia nustatyti drėgmės ribas, kada turi įsijungti intensyvesnis vėdinimas. Netinkamai parinkus ribas, sistema gali veikti per agresyviai ir per daug ištraukti oro, o tai gali lemti energijos nuostolius ar per didelį patalpų išsausėjimą.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie automatinio vėdinimo privalumus, rekomenduojame perskaityti ir straipsnį „Kaip parinkti rekuperatoriaus našumą?“. Papildomai naudinga pasidomėti gamintojų puslapiuose, tokiuose kaip zehnder.lt, kur pateikiami detalūs jutiklių veikimo algoritmai ir rekomendacijos.

Apibendrinant galima teigti, kad rekuperatorius su drėgmės jutikliu yra vertingas sprendimas daugeliui namų. Jis leidžia sistemai dirbti dinamiškai, padeda išlaikyti sveiką mikroklimatą ir sumažina vartotojo įsikišimą. Toks sprendimas ypač naudingas drėgnose patalpose, moderniuose sandariuose namuose ir situacijose, kai svarbu sumažinti energijos sąnaudas. Visgi tinkamas veikimas priklauso nuo teisingo jutiklio įrengimo ir suderinimo su visa sistema.

Prieš renkantis ar montuojant rekuperacijos sistemą, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu ŠVOK specialistu.